- kvėkštinti
- kvė́kštinti, -ina, -ino 1. caus. kvėkšti 1: Tramalakas (išdykėlis) kvė́kština (rikdo) mergas jodydamos J. Kvė́kštinti kūdikį Als. Kad užgulė katinas pacą, tik kvė́kština nekvė́kštinęs Užv. 2. refl. prižiūrėti kvėkščiantį vaiką, vargti su juo: Ana, namie palikus, su kūdikiais kvė́kštinas J. \ kvėkštinti; persikvėkštinti; sukvėkštinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
